Aplinkos pakeitimas - pagalba sau auginant vaikus

Vaiko gimimas yra išbandymas – tapimas tėvais lemia ne tik šeimos, bet ir identiteto pokyčius, o tai daro įtaką jautrumo psichologiniam stresui padidėjimą1. Tyrimai rodo, jog ir mamos, ir tėčiai gimus vaikui patiria stresą, nerimą ir netgi pogimdyvinę depresiją, tačiau mamos su šiomis problemomis susiduria dažniau2. Todėl, mieli tėčiai, ši informacija skirta ir jums, tačiau kreipsiuosi į mamytes.

Atsiradus vaikams mūsų norai niekur nedingsta. Nors dažnai ir nebelieka jėgų, bet vis tiek norisi pasimėgauti gyvenimu ir eiti pasivaikščioti, į muziejus, restoranus, prekybos centrus bei aplankyti kitus miestus. Tačiau tokių norų įgyvendinimas kartu su mažyliu gali būti kupinas streso ir, atrodo, jog geriau likti namie, kur viskas pritaikyta kūdikiui. Vis dėlto neverta pasiduoti tokioms dvejonėms, nes pasiryžimas išeiti iš namų atsiperka su kaupu!

Socialinis kontaktas

Atlikti tyrimai rodo, jog socialinis palaikymas padeda sumažinti psichologinių problemų atsiradimo riziką po vaiko gimimo. Supratingumas, priėmimas ir pagarba sumažina psichologinį spaudimą, slopina neigiamas emocijas bei sukelia teigiamų3, 4. Tikriausiai dažna iš mūsų esame pajutę, kad pokalbis su drauge gali veikti geriau nei psichoterapijos seansas.

Pabendravus su kitomis mamomis patiriama bendrystė ir nusiraminimas, kad mes visos susiduriame su tokiomis pačiomis problemomis. Pakalbėjus su draugėmis, kurių gyvenimo aktualijos šiuo etapu yra, pavyzdžiui, karjera ir kelionės, praplečiamas akiratis ir sumažėja izoliuotumo jausmas.

Todėl susitikimas su draugėmis ar pažįstamomis puodeliui kavos ar pasivaikščiojimui gali tapti tikru priešnuodžiu stresui, nerimui ir izoliacijos jausmui, kurie yra dažni palydovai auginant mažylį. O, dėl susitikimo vietos nuspręsti padės [vaikasmieste žemėlapis], kuriame rasite sauskelnių keitimo ir žindymui pritaikytas vietas.

::promo-banner{title="Planuokite išvykas su vaiku be streso" description="Naudodamiesi „Vaikas mieste“ žemėlapiu galite iš anksto suplanuoti išvykas ir jaustis ramiau net nepažįstamame mieste."} ::

Buvimas gamtoje

Gamtoje praleistas laikas daro teigiamą poveikį mamų, auginančių mažus vaikus, savijautai5. Pajutus ryšį su gamta pagerėja savijauta – gaivaus oro pliupsnis, apsnigtų medžių grožis, maloniai pašalę skruostai ir, žiūrėk, gyvenimas jau gražesnis.

Taip pat lengviau kuriamas ryšys su kitais žmonėmis ir savo mažyliu – gamtoje visi labiau atsipalaiduoja, todėl atsiranda naujos pokalbių temos, o su vaikais jaučiamės laimingesni vieni kitų draugijoje. Išnyksta stresas, kuris vargina namų aplinkoje – gali spausti keturios namų sienos, namų ruošos darbai varyti iš proto, vaikas būti nervingas, bet išėjus į lauką viskas nurimsta ir pasidaro lengviau.

Pabuvus lauke atsiranda naujas požiūris į gyvenimiškas situacijas. Pavyzdžiui, net jei nėra jėgų išeiti su mažyliu į lauką, bet vis tiek prisivertus užplūsta pasitenkinimas ir stiprėja pasitikėjimas savimi. Prisivertimą išeiti į lauką palengvins ir ramybę suteiks vaikasmieste žemėlapis, kuris esant reikalui parodys greta esančias sauskelnių keitimo ar pritaikytas žindymo vietas.

Kultūra

Kultūrinės veiklos, tokios kaip muziejų ir istorinių vietų lankymas, yra siejamos su didesniu pasitenkinimu gyvenimu, o dažnas muziejų lankymas (bent 3–4 kartus per metus) daro teigiamą įtaką žmogaus laimei6. Be to, reguliarūs apsilankymai muziejuose, galerijose ir parodose mažina vienišumo jausmą7.

Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais mamos didžiąją savo laiko dalį skiria vaiko poreikių tenkinimui ir buičiai, todėl tikrai pasitaiko momentų, kai nelieka nei pasitenkinimo gyvenimu, nei džiaugsmo, o dar tas aplankantis vienišumo jausmas, nes visi jugi užsiėmę savo darbais. Todėl kultūrinė veikla kartu su kūdikiu gali būti puikus pasirinkimas, norint įnešti daugiau spalvų į savo dažnai vienodą kasdienybę.

Vėlgi – vaikasmieste padės surasti, kuriame kultūros objekte patogiausia praleisti laiką su savo mažyliu.

Verta prisiminti, kad mamų emocinę būklę ir nuotaiką perima tėčiai, o tai gali turėti neigiamą poveikį atžaloms8. Todėl, mamos, rūpinkitės savo savijauta ir eikite bendrauti, gerti kavos, vaikščioti gamtoje ar lankyti muziejus.

Jei net ir neturite su kuo susitikti, tiesiog išeikite iš namų ir pamatysite – aplinkiniai padeda, šypsosi ir netgi draugiškai užkalbina, kai pamato mamą su mažyliu. Kartais užtenka tik vienos šypsenos, kad užsimirštų visi rūpesčiai, o pakeitus aplinką, rodos, neišsprendžiami dalykai gali tapti lengvai išsprendžiamais.

Vaikasmieste žemėlapis padės jums pasirūpinti vaiku už namų ribų, o jūs padėkite kitoms mamoms pridėdamos naųjų vietų į žemėlapį.

Literatūros šaltiniai

1. Epifanio MS, Genna V, De Luca C, Roccella M, La Grutta S. Paternal and Maternal Transition to Parenthood: The Risk of Postpartum Depression and Parenting Stress. Pediatr Rep. 2015;7(2):5872. doi:10.4081/pr.2015.5872
2. Vismara L, Rollè L, Agostini F, et al. Perinatal Parenting Stress, Anxiety, and Depression Outcomes in First-Time Mothers and Fathers. Front Psychol. 2016;7:938. doi:10.3389/fpsyg.2016.00938
3. Alshowkan A, Shdaifat E, Alnass FA, et al. Coping strategies in postpartum women. BMC Womens Health. 2023;23(1):582. doi:10.1186/s12905-023-02751-z
4. Walker LO, Murry N. Maternal Stressors and Coping Strategies During the Extended Postpartum Period. Womens Health Rep. 2022;3(1):104–114. doi:10.1089/whr.2021.0134
5. Hall K, Evans J, Roberts R, et al. Mothers' accounts of the impact of being in nature on postnatal wellbeing. BMC Womens Health. 2023;23(1):32. doi:10.1186/s12905-023-02165-x
6. Wheatley D, Bickerton C. Subjective well-being and engagement in arts, culture and sport. Journal of Cultural Economics. 2016;41(1):23–45. doi:10.1007/s10824-016-9270-0
7. Tymoszuk U, Perkins R, Fancourt D, Williamon A. Cross-sectional and longitudinal associations between receptive arts engagement and loneliness among older adults. Soc Psychiatry Psychiatr Epidemiol. 2020;55(7):891–900. doi:10.1007/s00127-019-01764-0
8. Nishimura A, Ohashi K. Risk factors of paternal depression in the early postnatal period in Japan. Nurs Health Sci. 2010;12(2):170–176. doi:10.1111/j.1442-2018.2010.00513.x